Išorės sienų šiltinimo klaidos

Vienas iš svarbiausių statybos etapų yra šiltinimas termoizoliacine medžiaga. Kaip rodo praktika, šiltinimo klaidos geriausiai išryškėja termovizinėse nuotraukose. Jose akivaizdžiai galima pamatyti, kad didžiausi šilumos nuostoliai patiriami langų, durų, pastato kampų zonose, o dažnai ir iš pirmo žvilgsnio, atrodytų, sandariausiose atitvarų vietose. To priežastys – neteisingas įvairių termoizoliacinių medžiagų, orui ir garui laidžių izoliacinių plėvelių naudojimas.  

Sandarumo svarba

Šiluma patalpose prarandama dviem būdais – kai kildamas sušilęs oras sudaro pakankamai didelį slėgį į patalpos atitvaras ir prasiveržia į lauką ir kai šiluma išspinduliuojama per atitvaras. Vis dėlto pagrindinė vieta, kur prarandama ir galima sutaupyti šilumos, yra statybinių konstrukcijų sandarumas. Šį faktą patvirtina duomenys gauti padidinus termoizoliacinės medžiagos storį du kartus – šilumos nesutaupoma dvigubai. Taigi didžiausią dėmesį reikėtų sutelkti į konstrukcijų sandarumą, tai yra į mazgus, metalo profilių, plėvelių įrengimą juose, tinkamų tvirtinimo elementų pasirinkimą.

Svarbu teisingai įvertinti fizinius procesus sienoje ir tinkamai suformuoti šilumos, vėjo ir garo izoliacinę konstrukciją. Namo apvilkimas termoizoliacija – būtina taupymo sąlyga, tačiau kartu svarbu, kad teisingai apšiltintas pastatas leistų drėgmei pasišalinti iš atitvarų, būtų sandarus orui. Tinkamas mikroklimatas pasiekiamas vėdinant patalpas ir įrengus tinkamą ventiliaciją.

Šiltinimo mineraline vata problemos

Individualius namus šiltinti galima keliais būdais, naudojant įvairias sistemas. Tačiau pasirinkus tiek vėdinamąjį fasadą, tiek tinkuojant dekoratyviniu tinku, pasitaiko analogiškų klaidų.

Šiltinimo klaidas, kai naudojamos mineralinės vatos plokštės, galima suskirstyti į kelias grupes.

Dažniausios klaidos

Netinkamai parinktos medžiagos. Pasitaiko atvejų, kad jos panaudojamos ne pagal paskirtį – per minkšta vata, netinkama plėvelė, tvirtinimo elementai, netinkama klijuojama medžiaga.

Netinkamas montavimas. Plokštės nepriglunda prie paviršiaus, tarpusavyje nesuglaudžiamos, naudojama skirtingos kilmės šiltinamoji medžiaga, pasižyminti skirtingomis fizinėmis savybėmis. Dedant izoliacinę medžiagą paliekami plyšiai tarp karkaso statramsčių ar tarp vėjo izoliacinės plokštės ir minkštos akmens vatos plokštės. Dėl to susidaro tiesioginis šiluminis tiltelis ir iš pastato iškeliauja šiluma.

Į medinį karkasą montuojamos minkštos akmens vatos plokštės turėtų būti dedamos ypač rūpestingai. Čia dažniausiai daromos, atrodytų, visiškai elementarios klaidos, pavyzdžiui, izoliacinė medžiaga tiesiog sugrūdama į medinį karkasą. Jeigu plokštės klijuojamos prie fasado, klijais reikėtų padengti mažiausiai 40 proc. plokštės ploto.

Plokštes būtina pastumti viena kitos atžvilgiu (kaip ir mūrijant plytas). Jeigu akmens vatos plokštės montuojamos į vidinį karkasą, turi jį visiškai užpildyti. Vėjo izoliacinės plokštės iš akmens vatos turi uždengti visas minkštų plokščių siūles ir glaudžiai priglusti prie pačių plokščių.

Netinkamai paruoštas pagrindas sistemose su tinku. Paviršius, ant kurio bus klijuojama šiltinamoji medžiaga, turi būti pakankamai lygus, didžiausias leistinas pagrindo nelygumas tegali būti 10 mm matuojant 3 m liniuote. Kad klijai geriau sukibtų su pagrindu, turi būti nuplautos namo sienos. Rekomenduojama plauti fungicidų tirpalu. Stipria čiurkšle pašalinamos per daug metų susikaupusios dulkės, samanos, pelėsiai. Prie švaraus ir lygaus fasado klijai limpa daug geriau.

Netinkamai sudėtos plokštės prie langų. Jose turi būti išpjauti langokraščių kampai, kad išvengtume įstrižų įtrūkimų ties sąramomis. Plokščių sandūros vietas greta angokraščių būtina papildomai armuoti.

Didelę įtaką pastato sandarumui ir drauge šiltumui turi ir pastatų eksploatavimas – pažeidžiami konstrukcijų sandarumai, nepašalinami smulkūs defektai atsiradę statybų metu, o neapskardinti langai lemia drėgmės kaupimąsi angokraščių zonoje.

Šiltinimo polistireniniu putplasčiu problemos

Šiltinant pastatą polistireniniu putplasčiu meistrai dažniausiai klaidas padaro klijuodami plokštes prie atitvarų ir atlikdami jų apdailą. Neapmokyti meistrai plokštes klijuoja padrikai, palikdami įvairius tarpus, pro kuriuos išeina šiluma. Tose vietose vėliau išryškėja siūles ir visokios dėmes.

Kaip sakė VGTU Statybos technologijos ir vadybos mokslo laboratorijos darbuotojas Česlovas Ignatavičius, išorinio šiltinimo su plonasluoksnio tinko apdaila stebėjimai rodo, kad dažniausiai plokštės neteisingai tvirtinamos prie sienos. Klijai ant šilumos izoliacijos plokštės tepami padrikai ir tik atskirose vietose, todėl tarp šiltinamos sienos ir šilumos izoliacijos susidaro erdvės bei kanalai, kuriais gali laisvai judėti iš pastato išeinanti šiluma. Toliau ši šiluma izoliacijoje randa laisvesnes, mažiau sandarias vietas ir išeina į išorę, paprastai siūlėse tarp šilumos izoliacinių plokščių. Dėl neteisingo klijavimo išorinių sienų šiltinimas praranda savo efektyvumą, pastatuose susidaro didesni šilumos nuostoliai, fasaduose išryškėja siūlės tarp šilumos izoliacijos plokščių, gadinančios pastatų išvaizdą. Padrikai suklijuotos šilumos izoliacijos plokštės ar netinkamos kokybės polistireninio putplasčio plokštės eksploatuojant nuo aplinkos temperatūros pokyčių išsikraipo, plonasluoksnėje fasado apdailoje atsiranda plyšių. Pro plyšius į šilumos izoliaciją gali skverbtis drėgmė ir teršalai. Drėgmė su teršalais nesandarioje šilumos izoliacijoje gali išstumti orą ir padidinti šiltinamos sienos šilumos pralaidumą.

Pagerintos plokštės

Siekdami išvengti montavimo klaidų, gamintojai nuolat tobulina savo produkciją. Bendrovės „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska rekomenduoja naudoti sluoksniuotos struktūros dvitankes akmens vatos plokštes Venti Max, susidedančias iš dviejų skirtingo tankio ir savybių sluoksnių, kurie drauge apsaugo nuo aplinkos temperatūros ir nuo vėjo.

Fasadų įrengimo ypatumai naudojant skirtingas izoliacines plokštes

Taip pat žinomos ir kitos patobulintos plokštės. Šiltinimui galima naudoti skirtingo storio Rockwool akmens vatąMineralwolle-Schalldammplatten WLG 035. Akmens vatos paviršius gamykloje padengiamas specialiu Maxit gruntu, gerinančiu sukibimą su fasadu, taip pat sustiprinantis vatos paviršių. Vata klijuojama per visą jos plotį arba nustatytuose taškuose ir pritvirtinama kaiščiais.