Statybinių blokelių pasirinkimas

Lyginti statybinius blokelius tarpusavyje gana sunku, nes dėl skirtingų medžiagų prigimties vieniems svarbūs vieni parametrai, kitiems – kiti. Tačiau visi blokeliai turi gerai atlaikyti pastato apkrovas, gerai izoliuoti garsą ir šiek tiek – šilumą. Svarbiausius blokelių parametrus apibūdino VGTU Termoizoliacijos mokslo instituto Termoizoliacinių medžiagų laboratorijos mokslininkai dr. Vladislovas Keršulis, dr. Sigitas Vėjelis ir Statybinių medžiagų laboratorijos mokslininkas dr.Viktoras Kizinievič.

Blokelių įvairovė ir rinka

Sienas sumūryti – itin svarbus ir atsakingas statybų etapas. Nuolat ieškoma, kaip pagerinti mūro kokybę, sumažinti išlaidas konstruktyvui ir pagreitinti darbų eigą. Atsiradus už plytas gerokai stambesniems statybiniams blokeliams, šie greitai išpopuliarėjo. Jie lengvesni, greičiau ir paprasčiau mūrijami nei tradicinės plytos. Statybinių blokelių rinka nuolat papildoma naujais gaminiais, taigi vartotojams kartais sunku susigaudyti, kas yra kas, juolab kad blokelius dažnai renkamasi pagal kainą. Fibo,Arko, Kerapor, Izoblok, Brolio, Durisol, Siliblokas, Poritas, Haus – dažniausiai minimi blokelių prekių ženklai.

Kaip sakė bendrovės „TrysD“, atstovaujančios betoniniams Haus blokelių gamintojams, direktorius Dainius Mažulis, kiekvieno gamintojo iš tos pačios medžiagos gaminami blokeliai skiriasi. Pavyzdžiui, Haus blokeliai nuo kitų betoninių skiriasi tuštuminių ertmių dydžiu, forma, jie turi pilną dugną.

Bendrovės „Simpras“, atstovaujančios keraminių ir silikatinių blokelių gamintojams, generalinis direktorius Sigitas Česokas minėjo, kad kartais gana žymiai skiriasi atskirų gamintojų blokelių parametrai, nors patys blokeliai ir gaminami iš analogiškų medžiagų. „Deja, įsigalėjusi praktika labiau akcentuoti blokelių kainą, o ne prekių ženklus, garantuojančius tam tikrų parametrų rinkinį ir medžiagų, iš kurių jie pagaminti, savybes“, – sakė jis.

Standartai

Lietuvoje oficialiai galioja LST EN 771 serijos standartai „Mūro gaminių techniniai reikalavimai“ kiekvienam gaminio tipui, kuriuose išdėstyti keraminių, silikatinių, betoninių (su tankiaisiais ir lengvaisiais užpildais – pavyzdžiui, keramzito), autoklavinių akytojo betono gaminių techniniai reikalavimai. Standartuose neaprašyti vadinamieji lengvo – putų – betono blokai.

Rinkoje yra daug kitų pagrindinių medžiagų gaminių, besiskiriančių proporcijomis, priedais, užpildais. Pavyzdžiui, medžio skiedros, sumaišytos su betonu, ar polistireninio putplasčio granulės su betonu, lengvo betono blokeliai su įvairiais užpildais. 

Visi statybiniai blokeliai sertifikuojami pagal ES ir Lietuvoje priimtus standartus.

Tačiau toli gražu ne visi gaminiai, pasiekiantys Lietuvos rinką, turi atitikties sertifikatus – tų, kurie bandymų laboratorijose pasirodo netinkami, paprastai importuotojai ir nesertifikuoja. Bet tai nereiškia, kad jų prekyboje nėra ar nebus.

Pernai Lietuvą buvo pasiekusi stiklo vatos gaminių siunta iš Kinijos. Ji buvo pigi, bet, deja, nekokybiška. Nemažai žmonių ją pirko, tačiau vėliau nusivylė. Panašių situacijų būna ir statybinių blokelių rinkoje – tie importuotojai, kurie nėra tikri dėl kokybės, paprastai įveža nedidelius kiekius nesertifikuotų gaminių. Dažnai taip elgiasi nedidelės vienadienės įmonės, pardavinėja blokelius pigiau ir stengiasi parduoti kuo greičiau. Taigi vartotojui visada verta pasitikrinti, ar gaminiai yra sertifikuoti platinimui ES šalių rinkose. Kai kurios ES šalys gaminiams nustato dar ir papildomų reikalavimų.

Kiek svarbios blokelių šiluminės savybės?

Iš blokelių, kaip ir kitų medžiagų, pastatytų namų šiluminę varžą reglamentuoja STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“, pagal kurį išorės atitvaros šiluminė varža turi būti ne mažesnė nei 5 kv. m K/W. Nė vieni blokai be termoizoliacijos sluoksnio neatitinka šio reikalavimo. Jei laikysime, kad vidutinis blokelių šilumos perdavimo koeficientas yra 0,2, tai, norint pasiekti 5 kv. m K/W varžą, blokelių siena turėtų būti apie 1 m storio. Tokių sienų niekas nemūrija, naudoja šiltinimo medžiagas. Jos ir lemia pastato šilumines savybes. Blokeliai ar kita medžiaga tėra laikantysis karkasas, prie kurio tvirtinama termoizoliacinė medžiaga. Termoizoliacijos instituto mokslininkai mano, kad atsiradus reikalavimui dėl šilumos varžos ne mažesnės nei 5 kv. m K/W, blokelių šiluminių savybių reikšmė visai sumenko.

Pastato termoizoliacines savybes lemia šiltinamoji medžiaga – jos storis, sudėjimo kokybė.

SVARBU

Šiltinimo medžiagai tvirtinti nepatariama naudoti metalinių profilių, kurie yra potencialūs šilumos tilteliai. Siekiant geresnės šiluminės varžos rekomenduojama šiltinamąją medžiagą klijuoti.

Kai kurie blokelių gamintojai kaip privalumą akcentuoja didelius gaminių matmenis. Mūrijant iš tokių susidaro mažiau jungimo siūlių, kurios irgi gali būti potencialiais šilumos tilteliais. Mokslininkai sako, jog pačių blokelių įtaka pastato termoizoliacinėms savybėms yra maža, o siūlių – juo labiau. Pastato termoizoliacinėms savybėms blokelių medžiaga ir dydis neturi lemiamos įtakos. Statybiniams blokeliams, naudojamiems išorės sienoms mūryti, už termoizoliacines savybes daug svarbesni yra tvirtumo, atsparumo šalčiui ir akustiniai rodikliai.

Tiesa, rinkoje atsiranda alternatyvių medžiagų pardavėjų, deklaruojančių, kad, pavyzdžiui, jų parduodamų 35 cm pločio blokelių išorinės sienos varža siekia 6,5. Tačiau tokiu atveju jie privalo turėti tai įrodančius dokumentus, o statytojams verta skaičiuoti, ką geriau pirkti, – brangesnius blokelius ar termoizoliacinę medžiagą.

Gniuždomasis stipris

Termoizoliacijos mokslo instituto mokslininkai sako, kad statybiniams blokeliams svarbiausia savybė yra jų stipris gniuždant. Plytų ir blokų gamintojai privalo deklaruoti vidutinį gniuždomąjį gaminio stiprį.

Institute atliktų bandymų protokolai rodo, kad šiuo požiūriu stipriausi yra silikatiniai ir keraminiai mūro blokai. Tiesa, vieno ar dviejų aukštų statiniams paprastai pakanka ir mažesnio mūro blokelių tvirtumo. Problemų gali kilti tik virš didelių angų.

Atsparumas šalčiui

Blokelių atsparumas šalčiui tikrinamas pagal tai, kiek medžiaga atlaiko šaldymo-šildymo ciklų. Mokslininkų nuomone, statybiniai blokeliai – ne apdailos medžiagos nuolat veikiamos atmosferos. Jie tėra karkaso medžiaga, kuri konstrukcijoje apsaugota termoizoliacijos ir apdailos, tiesiogiai jų šaltis ir drėgmė neveikia. Tačiau minimalų atsparumą šalčiui blokeliai privalo turėti, jis svarbus tuo metu, kai jie dar statybvietėje arba kol neapsaugoti šiltinimo medžiagomis.

Sienoje blokelių atsparumas šalčiui svarbus tose vietose, kur jie liečiasi ar juos pasiekia grunto drėgmė.

Mokslininkai nesiima lyginti skirtingų medžiagų blokelių atsparumo šalčiui, nes labai dažnai jie bandomi pagal skirtingus metodus: skiriasi šaldymo-šildymo ciklų bandymų režimai, reikalavimai medžiagoms.

Kiekviena medžiaga turi skirtingus atsparumo šalčiui reikalavimus. Pavyzdžiui, akytojo betono atsparumas šalčiui vertinamas pagal stiprio gniuždant sumažėjimą ir masės nuostolius.

Lietuvos sąlygomis statybiniai blokeliai turėtų atlaikyti ne mažiau kaip 25 šalčio ciklus. Keraminių blokelių atsparumas šalčiui yra 25 ciklai, betoniniams mūro gaminiams minimalus ciklas pagal standartą taip pat yra 25 ciklai.

Visi blokelių gamintojai deklaruoja šaldymo-šildymo ciklų skaičius nuo 15 iki 200 ir daugiau. Lietuvos gamintojai dažnai nurodo 20–35 atsparumo šalčiui ciklus. Termoizoliacijos instituto mokslininkai sako, kad jeigu tiesioginio šalčio poveikio mūrui nėra, iš esmės didesnio ciklų skaičiaus ir nereikia, gamintojai juos dažnai naudoja reklamos tikslais.

Akustika

Kiekviena medžiaga apibūdinama tankiu, įmirkiu, stipriu gniuždant ir t. t. Visas šių savybių kompleksas ir lemia blokelių termoizoliacines, konstrukcines ir akustines savybes.

Akustiniu požiūriu, medžiagos skirstomos į garsą sugeriančias ir garsą izoliuojančias. Garso izoliacijai didelę įtaką turi blokų masė: kuo jie tankesni, sunkesni, tuo geriau izoliuoja garsą. Garso sugėrimą (absorbciją) pagerina mineralinė vata tarp laikančiojo ir apdailos blokų sluoksnių.

Akyta medžiaga irgi gerai sugeria garsą, tačiau jos storis turi būti pakankamas, kad sugebėtų tai padaryti.

Kad blokų siena gerai izoliuotų garsą, reikia, jog tarp blokų būtų vienodi visiškai užpildyti tarpai, blokai turi būti labai tiksliai vertikaliai sujungti, nutinkuoti vienodo storio tinko sluoksniu.

Atsparumas drėgmei

Nuo išorės apsaugotoje konstrukcijoje atsparumas drėgmei irgi nėra labai svarbus, tačiau jis svarbus blokelių sandėliavimo, mūrijimo metu. Skirtingiems gaminiams šis parametras nustatomas skirtingai. Betono su lengvaisiais užpildais bei autoklavinio akytojo betono gaminiams nustatomas kapiliarinės vandens įgerties koeficientas – kiek gramų vandens įsigeria į vieną kvadratinį metrą per sekundę. Ši savybė aktuali keramzitbetoniui.

Autoklavinio akytojo betono gaminiams dar svarbi yra sąlyginio susitraukimo džiūstant vertė, nes akytasis betonas turi erdvės judėjimui. Keramika ir silikatas juda mažiau.

Keraminiams ir silikatiniams mūro gaminiams svarbus yra įmirkio rodiklis – kiek vandens medžiaga sugeria per tam tikrą laiką.

Blokeliai pagal matmenų tikslumą skirstomi į tam tikras kategorijas. Matmenų tikslumą lemia gamintojų turima įranga. Kuo tikslesnių matmenų blokeliai, tuo mažiau reikia skiedinio, tuo lygesnė gaunama siena, mažesni jos nuokrypiai, geresnės akustinės ir termoizoliacinės savybės.

Danutė Ramoškevičiūtė